„Nemuno“ kelionė į Graikiją

Nuo paskutinės „Nemuno“ kelionės praėjo jau daug laiko, tad, išaušus kelionės rytui, visi su nekantrumu susirinkome prie III-ių rūmų.

Keliavome tris dienas po 12 ar net daugiau valandų, bet visą laiką tikrai nemiegojome: kas skaitė knygas, kas sprendė kryžiažodžius, o kas ir filmus/serialus žiūrėjo. Aišku, kaip gi be dainavimo ir nemunietiško šėlsmo, kuris lydėjo kelionės metu. 

Po ilgos kelionės pasiekėme pirmojo festivalio vietą – Ohridą, Makedoniją. Žadą atimantis vaizdas atpirko ilgas kelionės valandas, o ežeras atrodė beribis ir ramus – buvo sunku patikėti, jog tai ne jūra. Praleidus kelias dienas tyrinėjant Ohridą, pagaliau atėjo festivalio diena. Koncertavome miestelio centre, tad mūsų lietuviškos programos susirinko pažiūrėti ne tik Ohrido gyventojai, bet ir turistai. Po energingos programos, kitą dieną plaukėme į Saint Naum. Lengvas vėjelis ir pasakiški vaizdai džiugino akį ir fotoaparato objektyvą.  Plaukiant laivu aplinkui matyti kalnai ir smėlingosios pakrantės, o vanduo toks skaidrus ir mėlynas lyg safyras. Atplaukus mus pasitiko gamtos apsuptas Saint Naum vienuolynas. Labiausiai ten nustebinęs dalykas buvo vienuolyno ribose laisvai vaikščiojantys povai. 

Po kelių dienų, nuo ramaus Ohrido ežero, mūsų kelionė tęsėsi – vykome į Graikiją, kur mūsų laukė dar vienas festivalis bei šilta Egėjo jūra. Vieną popietę praleidome Thessaloniki, turėjome daug laisvo laiko, kurį stengėmės praleisti turiningai: aplankėme Baltąjį bokštą, archeologijos ir Bizantijos muziejus. Taip pat buvome ir Litochoro miestelyje, kuris yra įsikūręs netoli Olimpo kalno, todėl galėjome pasivaikščioti Olimpo nacionaliniame parke ir pasigrožėti Graikijos gamta. Festivalio dieną buvo neįtikėtinai karšta, todėl tai buvo išbandymas tiek šokėjams, tiek muzikantams ir vokalams. Prieš festivalio eiseną sutikome lietuvius – „Šėltinio“ tautinio meno ansamblį. Buvo džiugu matyti net du lietuviškus pasirodymus programoje. Po festivalio skubėjome persirengti ir susitikti prie jūros su gitara ir nemunietiškomis dainomis. Paskutinę dieną Graikijoje vykome į Meteoros vienuolynus, kurie tarsi kyla į dangų ant milžiniškų uolų viršūnių, apgaubti debesų ir paslaptingos ramybės. 

Pilni įspūdžių, ankstyvą rytą išsiruošėme namo. Nors kelionė buvo ilga, visomis dienomis mus lepino vėlyvos vasaros saulės spinduliai ir nemunietiškos dainos drauge. Sugrįžus į Kauną, mus pasitiko būrys ansambliečių ir vadovų su lašiniais, duona ir linksma tautine muzika. Dažnai žmonės sako, jog visur yra gerai, bet namuose geriausia, na o mūsų namai tai „Nemunas“.