„Nemuno“ merginų diena 2026

Brangūs, Nemuniečiai,

Turbūt dera šį laišką pradėti nuo padėkos tiek vaikinams, kad sukūrė nuostabų vakarą ir taip maloniai pradžiugino, tiek visiems kitiems, kurie palaikė tą vakarą ir tikėjo, kad galiu tapti 2026 metų Miss Nemunu. Viskas buvo labai netikėta ir sukėlė daug juoko, šypsenos bei nepamirštamų emocijų, kurie liks labai gražiu prisiminimu. Tad dar kartelį didelis AČIŪ.

Kiekvienas renginys kelia jaudulį, susirūpinimą: kas laukia, ko galima tikėtis, todėl ne išimtis buvo ir Merginų diena, kadangi prisipažinsiu, kad nepasidomėjau ir nusprendžiau neišsiduoti sau, jog neprarasčiau susidomėjimo ir viskas būtų kaip staigmena. Merginoms, ko gero, vienas smagiausių dalykų yra diskutuoti ir galvoti, ką reikės apsirengti, todėl buvo be galo smagu iš spintų traukti gražiausias savo sukneles ir aukštakulnius, kuriais taip retai tenka pasipuošti. Išgirdusi, kad reikės vykdyti užduotis pradėjau jaudintis, galvoti, ar labai bus sunku, tačiau vakaro eigoje supratau, kad vis dėlto neverta per daug nerimauti ir svarbiausia išlaikyti gerą nuotaiką bei būti savimi. Darydama užduotis nesupratau, kas dar laukia pabaigoje ir dėl ko čia viskas vyksta, tad pamačiusi praėjusių metų Miss Nemunietes, pamačiusi jų juostas ir jausdama, kad artėja užduočių pabaiga, pagalvojau, kad verta pakovoti iki galo ir taip pat pasipuošti šio titulo juosta. Apie paskutinę užduotį vis dar tebegalvoju, nes viskam pasibaigus supratau, kad gal ne visai iki galo supratau užduotį, tačiau sveika konkurencija, kuri mane dažnai gyvenime pastūmėja į priekį ir Nemuniečių patarimai įkvėpė paskutiniam pasirodymui, kurį tikiuosi, kad supratau ne tik aš. Atsimenu, rašydama tekstą juokiausi, nes supratau, kad rašau visiškai bet ką, kas ateina į galvą ir arba tai bus „šedevras“, kuris turi būti iki galo išpildytas, arba scenos gėda, kurios taip bijau kiekvieną kartą išgirdusi „užduotys“, „pasirodymai“ ir t.t. Sunku įvardinti, ką jaučiu ir kaip matau viską šiuo metu jau Miss Nemunas akimis, tačiau turbūt dėl to, kad tikrai to nesitikėjau ir galbūt vis dar nesuprantu, ką iš tikrųjų reiškia šis titulas. Tačiau tikiuosi, kad nepriversiu kitų gailėtis ir galėsiu garbingai bei su pasididžiavimu užsidėjusi juostą lipti ant scenos kitos Merginų dienos proga.

P.S. Labai noriu pasidžiaugti, kokie Nemuniečiai yra ypatingi, kaip jie atsakingai ir kūrybiškai žiūri į tradicines šventes ir kiek meilės bei pastangų į visą procesą įdeda, todėl visada labiausiai žaviuosi tuo, kiek žmonių noriai jungiasi ir organizuoja tokias šventes ir renginius, palaiko tradicijas. Tad džiaugiuosi būdama „Nemuno“ dalimi ir labai tikiuosi, kad greitu metu tas pasimetimo jausmas, kuris po krikštynų aplanko ne vieną tapus tikru Nemuniečiu, pamažu praeis ir leis vis labiau ir labiau įsilieti į Jūsų didelį bei sušildantį būrį.

Su meile,

 „Mis Nemunas 2026“ Aistė Vabalaitė

Daugiau akimirkų iš renginio rasite čia: