Vasarinės 2024

Šiais metais vasario 24 dieną KTU III-uose rūmuose duris plačiai atvėrė paslaptimis apipintas Nemuno muziejus. Pažinti išskirtines muziejaus ekspozicijas susirinko ne tik dabartiniai nemuniečiai ir vadovai, bet ir didžiulis būrys buvusių ansambliečių, kurių buvimas ir aktyvus įsitraukimas dar stipriau įprasmino renginio temą. Visus žiūrovus ir naująjį muziejaus prižiūrėtoją pasitiko netikėta žinia – laikrodžiui išmušus vidurnaktį visi muziejaus eksponatai staiga atgyja. Būtent čia prasidėjo paslaptingi nuotykiai ir svarbiausia prižiūrėtojo užduotis – surasti pamestą 1130-osios ekspozicijos raktą. Nešinas žibintuvėliu ir muziejaus žemėlapiu, prižiūrėtojas keliavo po įvairiausias ekspozicijas ir stebėjo netikėčiausius pasirodymus. Patys pirmieji, tautiniais kostiumais pasipuošę Lietuvos eksponatai, davė užuominas, kur pradėti rakto paieškas. Prižiūrėtojas apklausinėjo linksmuosius Nemuno diplomantų galerijos gyvuosius paveikslus, deja, atsakymo negavo. Užburtas sekė gyvosios gamtos šnypščiančias gyvates, valdomas magiškos dūdelės ir būgnų garsais, brido per sraunią upę, kuria plaukė nemuniečių baidarės, bet rakto rasti nepavyko. Vilties vis dar neprarado Didžiojoje Romos imperijoje, valdomoje iškilmingo Cezario. Deja, kad ir kiek pastangų įdėdavo prižiūrėtojas – rakto nė ženklo… Jau išalkusį prižiūrėtoją staiga sutiko pirmojo Cepelinidijaus palikuonis, kuris daug metų tūno muziejuje, bet mistiško rakto niekur nebuvo matęs. Po ilgų paieškų savo troškulį prižiūrėtojas nusprendė numalšinti net 10 metų brandintu putojančiu alumi. Ir būtent tada, įridenus praeitą Nemuno jubiliejų mačiusią alaus bačką, buvo surastas ant jos dugno paslėptas raktas. Detektyvas išaiškintas ir 1130-osios nežinomybės šydu apgaubtos ekspozicijos durys atvertos. Ekspozicijoje rasta Nemuno jubiliejinė valdyba, kuri pažada dėti visas savo pastangas ir jėgas, jog lapkričio 30 dieną padėtų įvykti taip ilgai lauktam ansamblio 75-erių metų jubiliejui. Renginį vainikavę valdybos puotos pasirodymu, visi esantieji šventėje pajautė, kad jubiliejus jau ne už kalnų. Su nekantrumu laukiam didžiausios šventės nemunietiškoje šeimoje ir esame pasiruošę sukurti didžiulę šventę bei švęsti kartu!

Po oficialios renginio dalies ansambliečiai skirstytis neskubėjo. Netilo padėkos žodžiai ir šilti apkabinimai valdybos nariams, organizavusiems šventę. Vėliau skambėjo muzika, netrūko šokių ir dainų. O Nemuno nuliukai turėjo progą dar labiau pažinti vieni kitus ir pamažu įsilieti į vidinį Nemuno gyvenimą!