Prieš porą metų atgimusi viena iš tradicinių ansamblio švenčių – Cepelinbalis, šiemet vėl įvyko ir į „Nemunaičio“ stovyklą sukvietė būrį alkanų ir vieni kitų išsiilgusių nemuniečių.
Prie cepelinų gaminimo prisidėti teko visiems. O darbo ten tikrai buvo, tačiau joks darbas nebaisus, kai tave supa tiek nemuniečių. Visą vakarą ore tvyrojo vienybė ir gera nuotaika, tad kalnas bulvių bematant buvo sudorotas, o tada laukė smagioji dalis – kas kaip moka, o kai kas galbūt ir pirmąjį kartą gyvenime, gavo nulipdyti bent po porą cepelinų. Nors nemuniečių būrys nebuvo toks gausus ir cepelinų skaičiaus rekordai sumušti nebuvo, alkanas tikrai neliko nei vienas, o pavaišinti buvo net ir šventėje dalyvauti negalėję kitą dieną atvykę ansambliečiai. Na, o kad cepelinų laukimas neprailgtų, vakaro rengėjai paruošė nemunietišką protmūšį – „Nemunmūšį“. Apie Nemuno vidinį gyvenimą, istorijas ir nutikimus kurti klausimai įtraukė ir privertė pasukti galvas visus – tiek veteranus, tiek ir naujuosius ansamblio narius, o atsakymais tarsi laiku nukėlė į smagias akimirkas, kėlė juoką ir niekam neleido nuobodžiauti.
Tokios šventės suartina ir išlaiko tradicijas gyvas – gi ne kasdien tenka virti cepelinus, todėl džiaugiamės, kad ši šventė ir vėl atgimsta bei tikimės, kad nemuniečius sotins dar ilgai, o tokių susibūrimų bus tik daugiau!
Cepelinbalis_23-1
Cepelinbalis_23-2
Cepelinbalis_23-3
Cepelinbalis_23-4
