preloader
Scroll to top

„Nemuno“ kelionė į Juodkalniją

Nuo paskutinės kelionės į Jungtinius Arabų Emyratus nespėjo pasibaigti net sezonas, o mes ir vėl ruošiamės į užsienį, šįkart į Juodkalniją! Daugiau nei 5000 kilometrų, 12 dienų, 6 šalys, 3 nacionaliniai parkai, 2 koncertai ir 48 nemuniečiai – tai keletas skaičių, padėsiančių įsivaizduoti kelionę.

Išvykome su tikslu pasiekti tolimąją, kalnuotąją Juodkalniją, tačiau iki jos – daugiau nei 2000 kilometrų. Nors trumpam buvome apsistoję Čekijoje, pirmoji tikra stotelė – Kroatija, kurioje laiko praleidome kone tiek pat, kiek ir Juodkalnijoje. Ji mus pasitiko nuostabiu oru, saulės spinduliais, kerinčia gamta ir beveik pilnai nemuniečių užpildytu hosteliu. Per tris dienas aplankyti trys nacionaliniai parkai prikaustė savo gamta, kalnais, tyrais ežerais, uolomis, kriokliais ir visais kitais vaizdais, užėmusiais ne tik daug vietos telefonuose, bet ir ilgam įsirėžusiais į atmintį. O ir vakarais lepino šilta Adrijos jūra, naktinis Zadaro gyvenimas ir ilgos vakaronės.

Visgi, pamiltą Kroatiją teko palikti, nes mūsų tikslas – Juodkalnija. Ji mus pasitiko tokiu pat puikiu oru, tačiau, atrodo, pateisinant savo vardą – dar kalnuotesnė. Pirmieji įspūdžiai atvykus į Čanj, kuriame ir gyvenome, kad pagaliau pasiekėme tikrus Balkanus. Atvykus autobuso vairuotojai keiksnojo siaurus, kalnuotus keliukus, o pakrantė priminė ilgą Basanavičiaus gatvę su bokso kriaušėmis, suvenyrų ir turgelių kioskeliais. Pats miestas pasirodė kurortinis, kuriame, iš pažiūros, viešbučių daugiau nei gyvenamųjų namų. Daug laiko poilsiui neturėjome, nes jau kitos dienos vakare ruošėmės į koncertą. Dieną pailsėję ir patyrinėję Čanj bei jūros pakrantę, vakarop išsiruošėme į Budvą, kurioje laukė eisena ir koncertas.

Nors ir teko susidurti su nedideliais nesklandumais, tokiais kaip pačių per eiseną nešami instrumentai, mikrofonų stygius ar grindinys šokėjams, visgi, ar tai sutrukdytų Nemunui? Nepaisant kelionės nuovargio, nesklandumų ar neįgarsintų vokalų, pirmasis koncertas įvyko ir įvyko gerai, o Nemunas pirmą kartą koncertavo Juodkalnijoje! (red. past. – pasak visagalio metraščio, 1973 m. Nemunas visgi koncertavo tuometinėje Jugoslavijoje Titogrado mieste (dabar Podgorica)). Pasimokę iš praėjusios dienos, dienos metu pasisotinę gražiais Kotoro vaizdais ir kitą dieną leidomės į koncertą, šįkart – Petrovace. Šokti ir vėl teko ant grindinio, pasitiko mikrofonų stygius, tačiau scena, nors ir kukli, prie pat jūros kranto – tiek arti, kad burnoje galėjai justi druskos skonį. O ir šiaip, Nemunui tokie nesklandumai nė motais, juolab neįmanoma nepasitempti, kai pasirodymo stebėti atvyko net ir ilgamečiai nemuniečiai Vytautas ir Inga Narušaičiai. Taigi, koncertą atidarėme pirmieji ir užkūrėme tikrą vakarėlį. Puikiai pavyko ir „Paplėštuodegio“ triukai, neskilo nei klumpės, o ir šauniųjų solistų vokalų „Stasio polkos“ atlikimas privertė meno vadovę Margaritą negailėti pagyrų.

Aišku, kelionė neapsiėjo ir be kuriozų ar kitokių įdomybių. Pavyzdžiui, mylimo akordeonisto gimtadienį minėjusi nemuniečių grupelė švintant saulei sumanė įkopti į prie paplūdimio esantį kalną. Iš pažiūros neilgas kopimas virto 3 valandų žygiu ir paliko drąsuolius nubrozdintomis bei subraižytomis kojomis – kas gi galėjo pagalvoti, kad be išimties kiekvienas ten augantis augalas spygliuotas? O kitą dieną, tarsi namuose, apsirengę kelionės maikutėmis ir pasipuošę Lietuvos vėliavomis išsiruošėme į miestą palaikyti Lietuvos rinktinės pasaulio krepšinio čempionate. Įdomybė tik tame, kad žaidėme prieš tą pačią Juodkalniją. Už nugarų tik nedrąsiai girdėjosi plojimai už vietinę rinktinę, o pergale, savaime aišku, garsiai džiaugėmės mes. Na, ir kelionės talismanu tapęs Juodkalnijoje pirktas, bet nesuvalgytas arbūzainis, tapęs lauktuvėmis, kurios pasiekė Nemuno klubą, o vėliau – Nemunaityje vykusios Diplomantų šventės vaišių stalą.

Atrodo, apie kelionę ir joje patirtus įspūdžius būtų galima pasakoti ir pasakoti… Tad dalinamės šios kelionės smagiausiais įspūdžiais, kupinais nuostabių gamtos vaizdų, kalnų, šiltos jūros, istorinių miestų, puikaus oro ir Nemunietiškos vienybės, kuri vėl galėjo būti juntama išsiilgtoje Nemunietiškoje kelionėje!

 

«Daugiau akimirkų iš kelionės »