Simpoziumo atgarsiai

Štai ir vėl, po beveik metų pertraukos, Nemuno išrinktieji Dievai, mitinės būtybės ir ant Olimpo kalno kantriai siekiantys pakliūti mirtingieji nuliukai, apsirėdę antikos apdarais, susirinko karčemoje „Pas ČIPĄ“ atšvęsti Cementuko.

Nuo pat renginio pradžios buvo galima jausti tikrą senovės Romos ir Graikijos dvasią – visur tviskėjo auksas ir baltas marmuras, žvangėjo gladiatorių kardai bei tvyrojo kovinga aura. Tokia ji buvo ne be reikalo, kadangi nuliukai buvo pakviesti į Olimpines žaidynes, kuriose teko varžytis tikrų tikriausiose olimpinėse rungtyse. Šventei pasiekus kulminaciją, visi renginio svečiai sušoko sirtakį.

Po bendro šokio buvo paskelbti geriausio kostiumo rinkimai. Balsavimą sustabdžius ir suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad Nemuno Dievams ir jų tarnams labiausiai patiko Eglės Vaitkūnaitės ir Vitalijaus Žalimo aprangos, todėl jiems ir buvo įteikta ambrozija su auksine taure.

Simpoziumui pasibaigus, dainos, šokiai ir įvairios diskusijos tebesitęsė iki pat aušros.